Tam tikrų pasiūlymų atveju – ypatingai prekyba „stock” drabužiais, prekyba nelikvidais ar pertekliumi – dažnai praktikuojamas yra kainos pateikimas viso asortimento atžvilgiu. Toks sprendimas yra paprastesnis ir patogesnis – jeigu ir taip parduodame prekę kaip visumą, nėra prasmės pateikti kainą už vienetą, ar ne? Ne. :-)
Kaina už vienetą padeda pirkėjui įverinti prekės vertę.
Yra žymiai lengviau nuspręsti, ar tam tikros prekės yra patrauklios perkančiam juos, o ypač jo klientams. Kadangi didmeninė prekė galu gale pateks į mažmeninę prekybą pateikiamas yra tik toks kainos formatas.
Kaina už vienetą yra patrauklesnė.
Ir ne tik todėl, kad yra mažesnė. Atsižvelkime į mūsų kasdienius įpročius, mes juk patys esame pirkėjai, net jeigu ir prekiaujame didmeninėje rinkoje.
Kainą už vienetą yra lengviau palyginti.
Prieš perkančiam priimant sprendimą, prekę jis tikrina iš įvairių šaltinių. Nėra prasmės apsunkinti jam šios veiklos – kaina, nors ir svarbi, nėra vienintelis lemiamas faktorius sprendžiant kuriuos „stock“ prekes įsigyti.
Kokiais atvejais palikti kainą už visumą?
Neturint kito pasirinkimo. :-) Jeigu pasiūlymas yra susijęs su labai nestandartiškomis prekėmis (gamybos linijos, mašinos), tada toks sprendimas yra pagrįstas. Visais kitais atvejais labiau apsiperka pateikti kainą už vienetą.
